marškiniai

marškiniaĩ sm. pl. (3^a) K, márškiniai (1) KlvrŽ; Lex47, KlG41, SD28,109 1. lengvo audinio liemens apdaras (ppr. apatinis): Tavo marškiniaĩ storos drobės Žg. Buvo baltais marškiniais apvilkta Rmš. Dovanojo stuomenį marškiniãmu Dv. Du užmagzčiu įsiūk prie apkaklės marškinių̃ J. Pry darbo apsivilk drobinius, į viešes einant – marškinius Klp. Šlapi nuo darbo vyrų marškiniai T.Tilv. Sušilę, kad ant pečių marškinius nors gręžk Pt. Kazimieras buvo išsidaręs po marškinių (vienmarškinis) Plt. Vasarą arę ar šieną pjovę visados po marškinių S.Dauk. Tiktai kapt nu gembės sermėgą, šmūkš ant marškinių Plt. Kūdikis su storais lininiais marškinaičiais ir raudonu ant galvos čepčiuku V.Kudir. Pasiūk mano vaikiukui trejus marškinýčius Jrb. Jų marškinėliai – lino žiedelio LTR(Vlk). Kam apsivilkai baltuosius marškinėlius? Niem19. Pasiūk ma marškinužėlius šiais žaliaisiais šilkužiais JD462. Ji siuva ma[n] marškinužius LB55. Ui, kad tu išausi man marškinelius be nyčių, be skieto, be šautuvelės? KlpD1. Sterbliniai marškiniai (su storesnio audeklo pridurta sterble ar apačia) yr šunies neparkandami Skdv. Ar turi smerčiai márškinius? Ds. Marškiniai smerčiui, ant mirtinõs, smerties, mirimo R339. | prk.: Karvę iš marškinių išvilko (nulupo) Alk. Marškineliùs arkliuon anie nūėmė Pvn. Da užvilksiu pečiu marškinius [i](aptinkuosiu) Rgv. Be marškinių̃ namai (be stogo) Msn. ^ Bežemelninkuo marškiniai neišdžiūna ant nugaros Šts. Įmanytų, tai, marškinius nusivilkus, atiduotų (labai gera, nieko negaili) Lnkv. Krikštų motkos marškinių nelauk – būsi nuogas Lp. Aitvaru pasitikėjo – be marškinių išėjo KvrP(Rdm). Vieni marškiniai an tvoros, kiti an skūros (mažai teturi marškinių) Trgn. Nors stori marškiniai, bet savi LMD. Kiekvienam savo marškiniai arčiau kūno (savi reikalai daugiau rūpi) An. Marškiniai artesni, nekaip kailiniai VP29. Pirmoja meilė nuo tėvų, ė pirmoja šiluma nuo marškinių Prng. Ir savo marškiniais netikėk (niekuo nepasitikėk) Ds. Ir apsivilko keikimu kaip marškiniais BPs109,18. Duok Dieve, kad ir jai pasdarytų ankšta marškiniuose (kad ją ištiktų nemalonumai, nelaimės)! Lš. Anas nuog bočios liko marškináičiuosai (dar visai kūdikis) Lz. Kad tave marškiniai nekliudytų! (sakoma linkint mirties) Arm. Su marškiniais gema, be marškinių gyvena (sūris) LTR(Graž). Be rankų, be kojų, ir prašo marškinių (priegalvis) LTR(Švnč). Aukšta aukšta pana, marškiniai anty (žvakė) Als. 2. EncVIII1238 žr. marškinėliai 2.

◊ ant marškinių̃ turė́ti MitI17 sirgti mėnesinėmis.

be marškinių̃ lìkti nusigyventi: Gali ir be marškinių likt Vrn.

kad marškiniuosè neišsitèktų toks keiksmas: Kad tu marškiniūse neišsitektumi! Šts. kaĩp ne sàvo marškiniuosè Lzd apie nerimstantį. marškiniuosè netil̃pti (nerìmti) nežinoti, kur dėtis, nerimti: O, jis marškiniuose netelpa, kai Oną pamato Srv. Nei marškiniuose nerimsta B.

paskutiniùs márškinius nuvil̃kti (plė́šti) viską paimti: Taip prispaudė, kad nori nuvilkti paskutinius marškinius Jnš. Plėšė nuo jų paskutinius marškinius, apgaudinėdavo juos rš.

paskutiniùs márškinius nusivil̃kti viską atiduoti, nieko negailėti: Labutis yra linkęs nusivilkti paskutinius marškinius ir kovoti iki galo už savo teises, nes jis pajuto žmogaus vertę sp.

príevartos marškiniaĩ drabužis neramiems psichiniams ligoniams: Ją turėję apvilkti prievartos marškiniais rš.

×smer̃čio márškinius pir̃kti būti prie mirties: Jau tavo tėtis per̃ka smer̃čio márškinius Skr.

vienaĩs marškiniaĩs be daiktų (išbėgo): Vienais marškiniais išbėgo Kp.

vienuosè marškiniuosè be daiktų (liko): Paliko vienuos marškiniuos LTR(Ds).